Kūčių vakarienė

Kasmet tenka galvoti – tai ką šiemet? Nusprendžiau pasidaryti sąrašą, kad visada būtų po ranka. Gal ir Jums pravers. 

Tradiciniai patiekalai, kurie laikui bėgant išlieka 

1. Kūčia

• Kas yra kūčia? Nuo šio patiekalo kilo visos Kūčių vakarienės pavadinimas.
• Įvairių grūdų mišinys: kviečių, rugių, miežių, avižų, žirnių. Išvirkite, o vėliau pasaldinkite medumi.
• Kaip patiekalas minimas nuo XI-XII a. Pirmasis rašytinis paminėjimas (lietuvių kalba) žinomas nuo 1573 m.
• Šis patiekalas dar vadinamas kutia, kutiniu, kūtele, taip pat sakoma, kad kūtavoti reiškia saugoti, rūpintis. Gali būti, kad ši žodžio reikšmė siejama su mūsų protėvių dvasiomis, dievais, kurie mus saugo – Kūčia buvo skirta, visų pirma, joms pamaitinti.

• Senovėje Kūčioms skirti grūdai buvo ne visada verdami, o tik ilgai mirkomi. Atrinkti grūdai buvo plaunami, o po to mirkomi keletą dienų, kiekvieną kartą keičiant vandenį. Ilgai mirkyti grūdai tampa lengvai virškinami ir labai maistingi, nes pradėjo dygti.

• Pasninko metu ant didikų stalo XIX a. galima buvo rasti ir migdolų pieno, o vargingiausieji ruošdavo kanapių pieną.

• Taip pat galėtų būti paskutinė vakarienės arba sugrįžtančios saulės simbolis. Sakydavo, kad didelis apvalus duonos kepalas – gyviems žmonėms, o maža duonelė – vėlėms.

• Avižų kisielius – kaip padėka gamtos stichijoms, tikimasi kad vėjas neišpūstų sėklų. Avižos yra labai vertingas augalas, avižų pieno duodavo sergantiems vaikams. Tai pagrindinis maistas arkliams.
• Spanguolių kisielius – seniau kaip šeimos apsauga, o kad kisielius būtų tirštesnis, vaikai turėdavo bėgti aplink namą tris kartus ir dainuoti: „Kis kis kisielius, atjos Motiejus ant jaučio rago parneš pyrago“

• Iki XIX a. dominavo gėlavandenės žuvys. Mūsų upių ir ežerų karalienė farširuota lydeka siejama su vaisingumu. Taip pat ešeriai, karpiai, lynai, karosai. Kepti, įdaryti. 
• Silkė „išstūmė“ gėlavandenes žuvis ir tapo pagrindiniu Kūčių patiekalu tarpukariu. 

11. Troškinti rauginti kopūstai su bulvėmis - mano mėgstamiausi!

12. Barščiai su „ausytėmis“ (vadinama ausytėmis, nes tie trikampiukai primena žvėries ausį), anksčiau ši sriuba buvo populiari didikų rūmuose. Nors didikų šeimose buvo galima paragauti ir migdolų pieno sriubos su ryžiais ir razinomis arba žuvienės.

• Virtiniai / pyragėliai su džiovintais grybais arba kopūstais arba aguonomis 
• Įvairios salotos burokėlių pagrindu
• Grucė - miežinų miltų košė užpilta aguonpieniu
• Kas dar? 

Mūsų protėviai didelę reikšmę teikė patiekalų simbolikai. Kviečiu prisiminti senuosius patiekalus ir galbūt norėsis išbandyti kažką pamiršto ir taip prisidėsime prie mūsų kulinarinio paveldo puoselėjimo!

• Kūčia - šventei pavadinimą suteikęs Kūčių valgis iš įvairių grūdų, paskanintų medumi
• Auselės su džiovintais grybais
• Kūčių barščiai su ausytėmis 

• Kada ir kaip ant lietuvių Kūčių stalo atsirado silkė? Pokalbis su R. Laužiku (55 min)
• Kaip Kūčios ir Kalėdos Lietuvoje buvo švenčiamos prieš 100 metų (49.34 min)
• Ringaudų laisvalaikio salė: I dalis: Stalo dengimas (6.47 min), III dalis: spanguolių ir avižų kisielius (2.07 min), IV dalis: spėjimai  (6.16 min)
• Rokiškio muziejus: I dalis: draudimai (3.27 min), II dalis (7.13 min)
• Kodėl per Kūčias valgome 12patiekalų, ir kas turėtų žūtbūt atsidurti ant šventinio stalo? (3.08 min)
• Ant Kūčių stalo išliko archaiškiausi valgiai 

Komentarų nėra

Atsakykite